Paieškos rezultatai

„Alutaguse rahvamuusikud“ – „Alutagusės tradiciniai muzikantai“ – susibūrė 2022 m. rudenį, panorėję sudalyvauti Jaunimo dainų ir šokių šventėje. Šį ansamblį sudaro 8 nariai, iš kurių 5 – jaunuoliai. „Alutaguse rahvamuusikud“ ypatingas tuo, kad visi jo nariai į repeticijas suguža iš įvairių gyvenamųjų vietų ir lanko skirtingas mokyklas. Tradicinių muzikantų būryje yra grojančių kãnele, armonika ar net valdančių kelis tradicinius instrumentus. Ansamblio nariai ypač džiaugiasi turėdami talentingą smuikininką, galintį nustebinti spontaniškomis ir meistriškomis solo partijomis. Ansamblis pamažu pildosi – prie jo prisijungti nusprendžia ir muzikantų šeimos nariai. „Alutaguse rahvamuusikud“ vadovė Meeli Õunap sako, kad jų ansamblį sudaro savo laiko bendriems darbams skirti negailintys aukso grynuoliai. Ji džiaugiasi, kad jaunuoliai, galėdami pasirinkti iš marių kitų veiklų, nusprendžia mokytis tradicinio muzikavimo ir taip puoselėja savo protėvių kultūrinį paveldą.

Italų folkloro grupė „Terra del Sole“ įkurta Lodyje 1998 m. dviejų tradicinės muzikos ir šokių mylėtojų siciliečių Miriam Catanese ir Felice Torre, kurie šia sritimi pradėjo domėtis dar XX a. 8 deš., iniciatyva. Per 26 gyvavimo metus „Terra del Sole“ atstovavo savo miestą ir Italiją prestižiniuose užsienio folkloro festivaliuose. Grupė yra išmaišiusi pusę Europos, jų kelionių žemėlapyje puikuojasi Portugalija, Graikija, Ispanija, Prancūzija, Nyderlandai, Danija, Šveicarija, Austrija, Vokietija, Slovakija, Čekija, Baltijos šalys, Lenkija, Kroatija, Slovėnija bei Bulgarija.  „Terra del Sole“ yra pasirodžiusi svarbiausių Europos teatrų scenose, nepamirštant ir prestižinio „Sharija Heritage“ festivalio Jungtiniuose Arabų Emyratuose. „Terra del Sole“ pristato trijų skirtingų Italijos regionų dainas, šokius ir tradicinę aprangą.

Folkloro ansamblis „Svātra“  susikūrė Daugpilyje 1994 m. Svātra latgaliečių kalba tai nuojauta, numanymas. Kaip sako patys „Svātra“ nariai, jų aliekamose dainose galima nujausti slypint tradicijų ir protėvių gyvenimų klodus. Daugiau nei 25 ansamblio nariai iš folkloro semiasi patarimų, kaip nugyventi kiek įmanoma turiningesnį ir prasmingesnį gyvenimą. Ansamblio repertuare gausu tradicinių mitologinių, kalendorinių apeigų, šeimos švenčių dainų, kadrilių ir ratelių. Dainoms ir šokiams akomponuojama tradiciniais latvių muzikos instrumentais – kuokle, smuiku, mandolina, stabulėmis, būgnu, citra, akordeonu, kontrabosu ir kt. Pirmasis CD albumas „Lobreiteņ, reitā agri“ buvo išleistas 2008 m. O vėliau pasirodę albumai „Seši reiti nedeļā“ ir „Latgales danči un ne tikai“ kviečia klausytojus ne tik pasimėgauti melodijomis, bet ir pašokti.

Belaukdami gegužės 23–26 dienomis aidėsiančio tarptautinio folkloro festivalio „Skamba skamba kankliai“, prisimename ne tik prabėgusį jubiliejinį festivalį, bet ir pasižvalgome po festivalio istoriją bei pasidžiaugiame ryškiais „Skamba skamba kanklių“ veidais. 50-ojo festivalio proga savo pamąstymais apie folkloro atlaidus dalinosi ilgametė festivalio dalyvė, rengėja, folkloro ansamblio „Vilnelė“ vadovė Laima Purlienė. KVĮKR folkloro ansamblis „Vilnelė“, vadovė Laima Purlienė kairėje, „Skamba skamba kankliai“ 2022 m. Ak, tos mūsų prabėgusių gegužių akimirkos – lekiam, skubam, kad tik artyn vasara! Ar jas prisimintume, jeigu ne pilnos dainų paskutinės mėnesio savaitės dienos, jei ne festivalis „Skamba skamba kankliai“? Tai šalom, tai džiaugėmės gražiausiu oru, tai taškėm balas šokdami, bet kiekvieną pavasarį išlydėdavom vis skambiau dainuodami, šokdami, grodami. Negi festivaliui jau penkiasdešimt? Taip, tik mes kiekvienas turime savą šių švenčių skaičių – nuo tos savos pirmosios, kai ją suradom. Prisimenu, kad buvau jauna studenčiukė – visa paskendusi moksluose, studijų rūpesčiuose. Bėgu dabartine Katedros aikšte ir staiga išgirstu – dainuoja, o jau kaip gražiai! Negi nesustosiu, negi nepriartėsiu, negi nepradėsiu klausinėti? Pasirodo, kad čia „Ratilio“, mano universiteto ansamblis! O kodėl aš tokia žiopla ir ligi šiol apie jį negirdėjau? Juk nuo vaikystės tik tokiomis dainomis gyvenu, juk tai mano svajonė! Ir dar – čia festivalis „Skamba skamba kankliai“, ir tikriausiai tik aš viena apie jį nesu girdėjusi. Susigėstu, bet nuo tos dienos pradedu Vilniuje ieškoti folkloro. Ir štai, jau dainuoju, jau net vieno ansamblio soliste ir vedančiąja tapau, štai, jau folkloro draugų marios, jau net šokti pradėjau, nors visada maniau, kad šokiai tai tikrai ne man. Kur nešoksi, jei tiek berniukų šokdina! O jau tas „Skamba skamba kanklių“ laukimas! Ir matai, kad tavo gyvenimas prisipildė naujų spalvų, naujų minčių ir svajonių, o ir pati turi ką duoti kartu esantiesiems. Būti didžiuliame bendraminčių būryje yra nenusakoma laimė, ir aš ją suradau šiame festivalyje. Tarptautinio folkloro ansamblio „Skamba skamba kankliai“ akimirka, 1990 m. Kažkada seniai viename televizijos interviu festivalį „Skamba skamba kankliai“ pavadinau folkloro atlaidais. Posakis prigijo, jis nuolat kartojamas. Kodėl? Negi senose nuotraukose mes nematėm, kaip į atlaidus susirenka minios išsipusčiusių mūsų senelių ir prosenelių? Štai moterys baltom it sniegas skarelėm, štai jų pečius dengiančių skarų margumynas, štai baltmarškiniai vyrai „čebatais vaksavotais“, švarkais prasagstytais, šventadienines „kepurėlas užsivožį, onaravi ir pasitempį“. Mergaitės vienam pulkelyj, berniokėliai dar gražesniu pulkeliu joms įkandin. O veidų šviesumas! Ak, kaip gražu! O visos mamos su gausiais vaikelių pulkeliais: kas ant rankų, kas sijono įsikibęs, kas gražiai vorele kaip ančiukai mamą seka. Ir tas gražiausias visų nusiteikimas, amžinas stebuklo siekis... Taip ir mes, tarsi eidami į tuos pačius atlaidus, palikome save anų metų festivalio nuotraukose. Liko ten mūsų didelė laimė būti kartu, stebuklingu būdu per vyriausiuosius pažvelgti toli toli į praeitį, sugauti iš ten viską, kas gražiausia, palaikyt širdyj ir siųsti į ateitį. Ak, kokie tyri ir geraširdžiai mes buvom! Bedantės močiutės, raukšlėti jų veideliai – kaip gražūs jie mums buvo! Niekam nerūpėjo, ar plona, ar stora ta močiutė, kad tik būtų kuo vyresnė, kad tik kuo senesnę dainą padainuotų, kokį tarmės perliuką mums parodytų! Mes visi buvom persipildę šviesių ieškojimų ir atradimų džiaugsmų. Retas turėjome kuo dainas įrašyti, tai ugdėme savo atmintį. Koks džiaugsmas, jei atmintis gera, jei grįžti namo, o gražiausia daina dar skamba tavo galvoje, tereikia tik imti ir užsirašyti žodžius... O metai vėjais pralėkė. Žiūrėk, jau pasigendi tų, paskui kuriuos bėgai, išgirsti, kad jau nebėra. Jau pirma mūsų eina tėvų amžininkai, o mes patys vedamės už rankų mažylius. O kiek daug jų buvo! Žiūrėk, kažkas jau ragina patraukt vaikus į šoną, kad netrukdytų, o jie kaip laisvi paukščiukai tuoj atgal suskrenda. Jie augo mūsų dainose kartu su mumis. Dar metai kiti ir matai, kad jau tave į priekį kviečia, jau eini būriu su vyriausiais, nors ne pačiose pirmose gretose. Laimė, kad tempėme mažylius visur su savim. Žiūrėk, jie jau ne vienas vaikų ar jaunimo ansamblyje, dar metai kiti – jau anūkų mums dovanoja. Tik mažylių vis mažiau, jiems viskas atskirai, jau toliau nuo mūsų patraukti, paskui mus mažai kas bėga, jau mažėja norinčiųjų iš mūsų ką nors išmokti. Jaučiam laikų kaitą, jaučiam didžiulę atsakomybę, kad ir mus būtų kam pakeisti, kad kartų grandinė nenutrūktų. Tarptautinio folkloro ansamblio „Skamba skamba kankliai“ akimirka, 2002 m. Nesu kuo nors ypatinga, šis festivalis – visų mūsų. Man viskas jame buvo taip brangu, kad kaupiau festivalio programėles, ženklelius, straipsnelius... Gana greitai buvau įvesta ne tik į festivalio dalyvių, bet ir į rengėjų ratą. Nebuvau pati aktyviausia viešai, bet atkakliai platinau savo idėjas per kitus žmones, be galo džiaugdamasi, kad renginys aiškiai nusibrėžė ribas ir tapo autentiško folkloro festivaliu. Oi, niekas neatsirado lengvai, be pastangų. Sovietiniais laikais folkloras nebuvo toleruojamas, atvirkščiai – buvo menkinamas, o paniekai sustiprinti visada būdavo lyginamas su stilizuotą ar pseudofolklorą atliekančiais ir valstybės remiamais kolektyvais. Daugybė žmonių buvo įtikinti, kad jų tėvų ir senelių dainos per prastos viešumai. Bet tauta budo, sąmoningumas kilo, brendo naujos idėjos ir aukštesni poreikiai. Autentiškas folkloras suvienijo ne tik muzikus, bet ir dailininkus, architektus, istorikus, mokytojus, gydytojus ir kitus. Net neverta vardinti, nes sujudo sukruto ir senas, ir jaunas. Etnocentrų dar nebuvo, juos dar reikėjo sukurti. „Skamba skamba kankliai“ buvo po Lietuvos nacionalinio kultūros centro (pradžioje vadinto Moksliniu metodiniu, vėliau Lietuvos liaudies kultūros centru – jame tada dirbau) sparneliu. Viską prisimenu iki smulkmenų, nes buvau įvykių sūkuryje. Folkloro gretos augo geometrinės progresijos būdu. Sąmonė darė stebuklus – žmonės pajuto, kiek daug mūsų panašių esama, o pašnibždomis platinami laisvėjantys žodžiai tapdavo konkrečiais darbais ir vis aiškesniais siekiais. Dainavimas būdavo toks galingas, darnus ir visuotinis, kad tereikėjo kaitresnės kibirkšties... Mes išdrąsėjome per dainas ir buvimą kartu. Prisiminimuose mano mintys dažniausia nuveda į Alumnato kiemą. Štai, jis jau perpildytas, kiek tik įmanoma. Kad įmanytų, kad kas leistų, tai dalis vikresniųjų ir ant beržo šakų įsitaisytų, tarsi paukščiai medyje tupėtų ir giesmeles trauktų. Nelaimingiausieji, vidun netilpę, stovi už vartų, bet bendroms dainoms ir ten pritaria. O paskui – kad pasklis visi po gatves! Ir kas mus galėtų užtildyti? Nei troleibusuose, nei autobusuose dainuoti nepaliaudavom. Be alkoholio, be kvaišalų, o linksmi, o laimingi! Tarptautinio folkloro ansamblio „Skamba skamba kankliai“ akimirka, 1990 m. Jei kas nors už dainą ar tautinį drabužį pagrasindavo, labai smarkiai nesijaudindavome, nes mūsų jau daug, jau giname vienas kitą, ilgai lenktos galvos jau buvo pakilusios. Buvome vieningi, prisipildėm stiprybės ir svajonių. Pirmieji mitingai – ten žmonių minios suprato, kad daina yra galingiausia jėga ir taikiausias ginklas… Nebuvom agresyvūs. Laimė viską prisiminti, pajusti folkloro vedlių, drąsiausių ir energingiausių folkloro ansamblių vadovų vienybę. Mes buvom skirtingi, bet siekdami tikslo buvom stiprūs drauge. Manau, kad mylėjome vieni kitus. Ar pamenat, kiek daug pastangų buvo skirta Lietuvos, Latvijos ir Estijos draugystei stiprinti? Nors festivalyje būdavo svečių ir iš kitų Sovietų Sąjungos vietų, bet trijų Baltijos sesių draugystė kiekvienam be žodžių sakė, kad tai visai kas kita, kad ateis dar ta svarbiausioji visų mūsų perkeitimo diena! Negalėjo būti festivalio be latvių ir estų. Jie taip pat mus kvietė į savo renginius. Iš šitų gražių ir dažnų susitikimų, iš pokalbių uždaresnėse grupelėse gimė ir festivalis „Baltica“. Nepriklausomybės atsikovojimo siekė visa Lietuva, bet folkloro sąjūdžio žmonės buvo itin aktyvūs. Jie ne tik dainavo, bet ir stojo į pirmas laisvės gynėjų gretas. Menu, kaip „Raskilos“ klubas šnabždėjo: „Mūsų Mažvila ten, viduj, Parlamente, visada pirmas ten, kur pavojingiausia!..“ Ryškiausia folkloro judėjimo auka buvo Loreta Asanavičiūtė, dainuojanti mergaitė iš Žvaigždžių gatvės. Juk atsimenat, sausis, o „Skamba skamba kanklių“ festivalio dalyviai jau be pertraukų groja, dainuoja, gieda budėdami prie laužų. Aš prisimenu viską, nes siūliau juos filmuoti iš užgrobtos televizijos patalpų išstumtiems žurnalistams. Gražiai su jais bendraudavom, nes jie, tų dienų didvyriai, kėlė žmonių nuotaiką ir palaikė dvasios stiprybę visais įmanomais būdais. Darbo kabineto durys neužsidarydavo nuo dainų tekstų prašančių mitingų dalyvių. „Skamba skamba kankliai“ ir visas folkloro judėjimas diegė žmonėse tikrąją brolybę. Ak, laisve! Kokia siekiama ir išsvajota tu atėjai! Dievo dovana mums jau duota. O kaip gyvensim toliau? Beribio džiaugsmo jūroje apsvaigome, dainos tebeskambėjo, bet dažnam per daug parūpo užsienis ir užsieniečiai. Pažiūrėti mūsų atvykdavo svečių iš daugelio šalių, save parodyti toli už Lietuvos norėjosi daugeliui ansamblių. Blėso susidomėjimas vienų kitais tarp mūsų pačių, tarp savųjų. Atsirado skaldančiųjų, politikuotojų, gąsdintojų ir grasintojų. Festivalis stiprėjo, įgijo naujų spalvų. Parūpo modernybės, atsirado noras verstis per galvą. Gal šios naujovės nebuvo iš mūsų pačių, gal ėjo iš naujų „menedžerių menedžeriausių“. Paskui prasidėjo projektų, „duosiu–neduosiu pinigų“ laikai. Žmonės pasijuto įskaudinti, nepasitenkinimas skaldė ir tebeskaldo... Kas tai? Kodėl? Ar jau nereikia vienybės? Aš tikiu, kad viskas bus gerai, kad atsipeikėsim ir vėl sunkiai dirbsim siekdami rezultatų. Festivalis gyvuoja ir gyvuos, nes jo prigimtis dvasinė, nes lietuvis dar neprarado savasties. Sugrįš šviesa ir į mūsų namus, tik budėkim, tik nepaliaukim dainuoti, tik eikim visi drauge. KVĮKR folkloro ansamblis ,,Vilnelė" jubiliejiniame tarptautiniame folkloro festivalyje „Skamba skamba kankliai“, 2023 m. Puikaus festivalio jubiliejaus proga neužmirškime tų, kurių idėjomis ir darbu festivalis tiek metų gyvavo ir gyvuos. Aš niekada nepaliausiu dėkoti folkloro žmonėms, ryškiausioms asmenybėms, kurios mane vedė, su kuriomis kartu ėjau, kurios suteikė laimę būti kartu ir nulėmė mano kelius. Su meile vardinčiau juos, prirašyčiau ne vieną lapą pavardžių. Lenkiuosi jiems – gyviems ir mirusiems. „Skamba skamba kanklių“ jubiliejaus proga dėkokim kiekvienam, pasakokim apie juos naujiesiems festivalio dalyviams ir organizatoriams, rūpestingai saugokim istoriją, kurią kūrėme visa tauta. Ypač palaikykime žmones, kurie šį renginį organizuoja dabar, nepalikime jų dirbti sunkiomis sąlygomis, neapkaltinkim nebūtais dalykais, visokeriopai remkim. Stebuklai ir vienybės dovanos priklauso nuo mūsų pačių. Tik laikykimės dainos kaip dvasios švenčiausios. Laima Purlienė Laima Purlienė. Iš asmeninio archyvo.

„Skamba skamba kankliai“ kviečia registruotis į tradicinių amatų ir kulinarinio paveldo mugę „Darbas meistrą giria“. Tautodailininkus, sertifikuotus amatininkus, liaudies meistrus ir kulinarinio paveldo atstovus suburianti mugė vyks Bernardinų sode 2024 m. gegužės 25–26 d. Registracijos formą rasite čia. Registruotis galite iki 2024 m. balandžio 10 d. Norime atkreipti dėmesį, kad vietų skaičius ribotas, todėl bus atrenkami tik labiausiai reikalavimus atitinkantys dalyviai. Pirmenybė bus teikiama tradicinių amatų meistrams, liaudies meno sričių puoselėtojams, tautinio paveldo produktų gamintojams. Mugės metu taip pat bus rengiamos atviros kūrybinės dirbtuvės, kuriose meistrai galės demonstruoti savo amatą ir jo pamokyti susidomėjusius festivalio lankytojus. Norinčius prisidėti prie šių dirbtuvių prašome paminėti tai registracijos formoje.

50-ąjį jubiliejų atšventęs tarptautinis folkloro festivalis „Skamba skamba kankliai“ ir vėl kvies dainomis, muzika ir šokančių kojų trepsėjimu užlieti Vilniaus senamiestį. 51-asis susitikimas vyks jau šių metų gegužės 23–26 dienomis. Kaip ir kasmet, festivalio programa bus kupina Lietuvos ir užsienio šalių atlikėjų koncertų, vakaronių, užsiėmimų mažiesiems ir jaukių pasibuvimų. Detali 2024 metų „Skamba skamba kankliai“ renginių programa bus paskelbta artėjant festivaliui. Belaukdami 51-ojo festivalio „Skamba skamba kankliai“ pradžios, sekite festivalio „Facebook“, „Instagram“ ir „YouTube“ paskyras, kuriose rasite ne tik naujausią informaciją, bet ir kvietimą pasigėrėti praėjusių metų renginiais. Festivalio rengėjas – Vilniaus etninės kultūros centras. Festivalį finansuoja Vilniaus miesto savivaldybė ir Lietuvos kultūros taryba.

50 metų skaičiuojantis tarptautinis festivalis „Skamba skamba kankliai“ paskutinį gegužės savaitgalį subūrė didžiulę folkloro ir tradicijų tęsėjų bendruomenę ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio. Šįmet festivalį lankiusieji galėjo rinktis iš daugelio įvairiose Vilniaus senamiesčio vietose vykusių renginių. Festivalį kūrusių žmonių mintys, prisiminimai, veidai, festivalio archyvų akimirkos, visus 50 metų lydėję ir auginę kūriniai bei atlikėjai atsispindėjo festivalio sukakčiai skirtame koncerte „Skumba skumba kunkliai“ Vaidilos teatre. Senamiestyje skambėjo folkloro ansamblių iš visos Lietuvos atliekamos dainos, giedamos, skudučiuojamos ir ragais atliekamos sutartinės. Svečių iš užsienio pasirodymai leido bent šiek tiek pažinti kitų šalių muzikos skambesį, autentiką ir suvokti, kokie mes panašūs ir skirtingi vienu metu esame. Paskutinį gegužės savaitgalį autentiškais folkloro garsais ir šokiais mus turtino merginų folkloro ansamblis „Vilce“ iš Ukrainos, etninių grupių muzikinį paveldą savo koncertų metu atskleidė svečiai iš Vengrijos „Korinda Band“, daugiabalsio dainavimo tradiciją pristatė folkloro ansamblis „Amer-Imeri“ iš Sakartvelo, Latvijos universiteto tradicinių šokių grupė „Dandari“ įsuko į šokių ratelius pritariant smuikui, mandolinai, bajanui, bubinui ir ypatingam diatoniniam akordeonui. Naktišokiai nestandartinėse vietose sukvietė visus į nuotaikingus ir smagius šokius bendrystėje. Energetikos ir technikos muziejuje vyko šokiai iki paryčių, o edukacijų įvairovėje kiekvienas galėjo atsipūsti, rasdamas sau artimą veiklą. Čia buvo galima išbandyti šiaudinio sodelio rišimą, prisiliesti prie verpimo subtilybių, burtavimuose sužinoti savo likimo vingius, panirti į smilkalų gamybos svaigulį, pasijusti lietuvių pasakų veikėjais vaidmenų žaidime „Laumių monai“ ir po filmų peržiūrų pabendrauti su filmo režisieriais. Visam savaitgaliui Bernardinų sode buvo atgiję senieji amatai. Nagingiems meistrams padedant, visi norintys lipdė švilpynes, drožinėjo paukštelius, gamino medinius skraidukus, vėlė suvenyrus, rišo šiaudinius sodus ir įdėmiai klausėsi tų, kurie paveldi ir iš kartos į kartą perduoda neįkainojamus tautos turtus, dalinasi savo žiniomis ir tęsia nenutrūkstamą tradicinę liaudies meistrystę savo darbuose. Nors šis festivalis buvo paženklintas skaudžių netekčių – netekome dviejų itin brangių festivaliui asmenybių: Zitos Kelmickaitės ir Stanislovo Kavaliausko – tikime, jog visi bendrystėje pratęsime jų idėjas ir veiklas, puoselėdami šio festivalio vertybes ir tradicijas. Net ir pasibaigus 2023 m. tarptautiniam folkloro festivaliui „Skamba skamba kankliai“, visus metus kartu su bendruomene, vertinančia ir puoselėjančia etninę kultūrą, minėsime jo 50-ąjį jubiliejų su tradicine muzika, šokiais ir dainomis. Festivalio akimirkos nuotraukose:

Ketvirtadienį „Pasidainavimų vakaru“ prasidėjęs ir iki sekmadienio truksiantis 50-asis tarptautinis folkloro festivalis „Skamba skamba kankliai“, savaitgalį Vilniui dovanos turiningą ir stebinančią svečių iš keturių šalių – Ukrainos, Vengrijos, Sakartvelo, Latvijos – programą įvairiose sostinės erdvėse. Praėjusiais metais į programą įtraukęs Ukrainos palaikymo koncertą, šiemet festivalis toliau gręžiasi į šios Lietuvai seseriškos tautos folklorą, kurio atgarsiai driekiasi nuo sostinės Kyjivo iki pat Karpatų kalnų. Siekį šiuo įtemptu laiku išsaugoti ukrainiečių tradicinę kultūrą ir parodyti jos grožį savo veikla demonstruoja penkių merginų folkloro ansamblis „Vilce“ (Ukraina). Jo narės gyvą tradiciją perima iš senųjų atlikėjų, mokosi iš ekspedicijų į kaimus įrašų ir pačios juos fiksuoja. Tam, kad maksimaliai priartėtų prie autentiško skambesio, dainininkės atlieka tradicines dainas be interpretacijų. Lietuvos publika išgirs apeigines vestuvių dainas. Tokį pasirinkimą lemia kolektyvo sudėtis, nes etnokultūroje būtent moteriški balsai apgiedodavo daugelį sakralių gyvenimo momentų.Net keleto etninių grupių muzikinį paveldą savo koncertų metu atskleis svečiai iš Vengrijos „Korinda Band“. Jų repertuare persipina rytinėje vengrakalbių teritorijos dalyje gyvenančių Rumunijos vengrų, sėkelių, čangų folkloras. Būtent Moldovos čangų tarmė ir tradicijos reprezentuoja, ko gero, seniausią vengrų tautos kultūros sluoksnį, kurį scenoje perteikia jaunų žmonių šešetas. Šalia visiems pažįstamų smuikų ar įprastų fleitų, „Korinda“ groja regionui būdingais instrumentais. Vienas tokių – kobza, į liutnią panašus styginis, lietuviams geriau žinomo ukrainiečių liaudies muzikos instrumento – bandūros – pirmtakas. Jam akompanuojama huculų (Ukrainos Karpatų kalniečių etninės grupės) instrumentu telenka – atvira fleita be skylučių. Iš piečiausio jubiliejinių „Skamba skamba kanklių“ taško savo prigimtinį folklorą pristatyti atvyksta dar vienas jaunatviškas ansamblis „Amer-Imeri“ (Sakartvelas). Prieš festivalio lankytojų akis pinsis autentiškos liaudies dainos, tradiciniai žaidimai, greitakalbės, tautosakos ir istorijos elementai, tad stebėsiantieji kolektyvo pasirodymą išsyk gaus margaspalvę kartvelų tautos kūrybos puokštę. Suteikti šią patirtį žiūrovams leidžia sinkretiškas „Amer-Imeri“ požiūris į folklorą. Etnomuzikologo ir kalbininkės poros prieš trisdešimt metų įkurtoje vaikų folkloro ir etnografijos studijos nariai su vadovais dažnai vyksta į ekspedicijas įvairiose Sakartvelo vietovėse ir mokosi dainų, šokių, ratelių bei instrumentinių kūrinių tiesiogiai iš tradicijų puoselėtojų. Pažinę šalies kultūrą, istoriją, mitologiją, jaunuoliai programą atlieka laisvai, taip, kaip senovėje kaime jų bendraamžiai – o tai prikausto ir kartvelų kalbos nesuprantančių žiūrovų dėmesį. Kalbos barjero visiškai neliks šėlstant Latvijos universiteto tradicinių šokių grupei „Dandari“. Ilgiausiai – 40 metų – tarpšiųmečių užsienio dalyvių gyvuojantis kolektyvas suks ratelius pritariant smuikui, mandolinai, bajanui, mažam būgnui, vadinamam bubinu ir tautiniam instrumentui – neįprastam diatoniniui akordeonui, pavadinimu „ieviņas“. 2023-uosius UNESCO pažymėjo Livonijos paveldo metais, todėl „Dandari“ taip pat parodys keletą lyvių šokių. Progų sutikti autentiškojo folkloro tradicijų tęsėjus iš svečių šalių festivalyje šeštadienį ir sekmadienį laukia penkios. Abu vakarus į Bernardinų sodą kvies didieji koncertai – užsienio atlikėjams pasirodyti skirtas „Svetukai mano, rygailio!“ ir baigiamasis viso festivalio renginys „Kur aisiu aisiu“, neapsieinantis be pačių įstabiausių svetelių paruoštų kūrinių. Kamerinė atmosfera ir išskirtinė Šv. Kotrynos bažnyčios akustika padės mėgautis „Nakties muzika“, o koncerte „Apėja sauliūte aplinkui zarių“ kiek ankstyvesniu laiku siūloma pasiklausyti ne tik archajiško baltų folkloro, bet ir minėtų ukrainiečių apeiginių dainų. Norintys patyrinėti kitų kraštų melodijas ir tradicijas, papročių kitoniškumą, tautinio kostiumo subtilybes neformalioje aplinkoje, raginami burtis į „Beigelių krautuvėlę“, kur bus bendraujama renginyje „Tradicijų akiračiai: pažinti, suprasti“. Nuo 1973 m. vykstantis tarptautinis folkloro festivalis „Skamba skamba kankliai“ – vienas iš nedaugelio Europoje vykstančių autentiškos etninės muzikos festivalių. Šis etninės kultūros renginys kasmet suburia gausią, stiprių saitų surištą bendruomenę ir yra reikšminga kultūrinio pažinimo bei saviraiškos erdvė. 2018 m. festivalis pripažintas unikaliu kultūros reiškiniu ir įtrauktas į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą

Latvijos universiteto tradicinių šokių grupė „Dandari“ susikūrė daugiau nei prieš 40 metų. Studentai (ir absolventai) susirenka šokti porinių šokių, taip pat dainuoti, žaisti žaidimus ir groti muzikos instrumentais, švęsti tradicines šventes, trumpiau tariant – smagiai praleisti laiką. Šį kartą „Dandari“ muzikantai gros smuiku, mandolina, bajanu, bubinu ir ypatingu diatoniniu akordeonu – „ieviņas“, gros ir parodys keletą lyvių šokių.

Penkiasdešimties metų jubiliejų švenčiantis tarptautinis festivalis „Skamba skamba kankliai” dalinasi ilgamete patirtimi, kaip sukviesti visus į Vilniaus kiemus ir gatves draugėje liudyti folkloro garsus. „Nakties muzika“ ir „Naktišokiai“ – renginiai, puošiantys Vilniaus vakarus festivalio metu. Tikimės, jog entuziazmas švęsti etninę kultūrą neužges su paskutiniais saulės spinduliais. „Naktišokiai“ penktadienio vakare panardins visus į šokio bendrystę. Prisiminsime visiems žinomus ir pramoksime naujus, nebandytus lietuvių ir užsienio tradicinius šokius, skambant „Vydraga“, folkloro ansamblio „Amer-Imeri“ iš Sakartvelo, folkloro grupės „Tankuojis“ muzikai. Energetikos ir technikos muziejuje šeštadienį gaus etninės kultūros naktis „Naktinės dūzgės“, kur iki saulėtekio švęsime etninę kultūrą. Čia vyks ne tik šokiai iki paryčių, bet taip pat bus galima dalyvauti paukštukų ir šiaudinio sodelio rišimo edukacijoje, kurias ves Rasa Gelčienė, burtavimo paslaptis atskleis Loreta Lichtarovičienė, verpimo rateliu subtilybių mokysJūratė Zavišienė, į aromaterapinį pasaulį smilkalų gamybos dirbtuvėse ves Renata Kijevič, užsiregistravę į DnD House vaidmenų žaidimą „Laumių monai“ galės pasijusti lietuvių pasakų veikėjais. Nuostabi gimtojo krašto, Dzūkijos, gamta, vietiniai žmonės, alsuojantys šio krašto dvasia, ir jaučiantys gilų ryšį su savo krašto nuostabia gamta – pagrindiniai dzūkų tarme dainuojančio muzikanto Roko Kašėtos įkvėpimo šaltiniai. Sekmadienį per patį vidurdienį Bernardinų sode skambės Senosios Dzūkijos tradicijų įkvėpta Roko Kašėtos „Dzūkodelika“ kartu su atlikėjo mėgstamomis tradicinėmis dzūkų dainomis. Išsiilgusius tradicinės muzikos ansamblių atliekamų dainų skambesio Vilniaus senamiesčio gatvėse ir kiemuose laukiame sekmadienio renginyje „Skambantis senamiestis“. Pačioje senamiesčio širdyje: Pilies gatvėje, Rotušės aikštėje, Vilniaus universiteto Istorijos, Filosofijos fakultetų kiemuose, Pilies, L. Stuokos-Gucevičiaus, S. Moniuškos, K. Sirvydo skveruose pasirodys virš 30 folkloro ansamblių iš visos Lietuvos. Tarp jų „Mindrė“, „Laukis“, „Gadula“, „Varangė“, „Griežlė“, „Vilniaus gija“, „Ūla“, „Vydraga“, „Jorė“, „Kūlgrinda“, „Virvytė“, „Diemedis“, „Saduto“, „Poringės“ ir kt. Susitikime Vilniaus senamiesčio erdvėse, užpildytose tiek autentiško folkloro, tiek šiuolaikiškų jo interpretacijų, muzikoje, šokiuose ir dainose, bendraminčių, saugančių, vertinančių ir perduodančių iš kartos į kartą vertybių nenutrūkstamą giją.

Gegužės 26 d. 20 val. Vaidilos teatre vyks festivalio sukakčiai skirtas koncertas „Skumba skumba kunkliai“. Šis renginys – tai viso festivalio retrospektyva, kurios metu girdėsime festivalį kūrusių žmonių mintis ir prisiminimus, ekrane švies vaizdai iš praeities, o scenoje skambės festivalį visus 50 metų lydėję ir auginę kūriniai bei atlikėjai. Koncerto metu bus tarsi apžvelgiami visi 5 festivalio dešimtmečiai, o kiekvieną jo dalį pradės vis kita festivaliui svarbi daina ir lydės tame dešimtmetyje buvę svarbūs žanrai, kūriniai, atlikėjai. Renginyje dalyvaus Vilniaus folkloro ansambliai ir užsienio svečiai: ⦁ „Trys keturiose“, ⦁ „Jorė“, ⦁ „Kūlgrinda“, ⦁ „Ūla“, ⦁ „Griežikai“, ⦁ „Sadauja“, ⦁ „Skandinieki“ (Latvija), ⦁ „Versmė“, ⦁ „Amer-Imeri“ (Sakartvelas), ⦁ „Vilnelė“, ⦁ „Nalšia“, ⦁ „Radasta“, ⦁ „Mindrė“, ⦁ „VISI“, ⦁ „Ratilio“, ⦁ „Viltse“ (Ukraina), ⦁ „Virvytė“. Negalintys dalyvauti koncerte gyvai, kviečiami stebėti renginio vaizdo įrašą. Koncertas bus tiesiogiai transliuojamas LRT mediatekoje ir festivalio Facebook puslapyje.

Gegužės 25 dieną 18 valandą Vilniaus dailės akademijos kieme jubiliejinį festivalį atidarys neatsiejama jo dalimi tapęs „Pasidainavimų vakaras“, kuris kasmet į didelį dainų ratą suburia folkloro ansamblius ir festivalio lankytojus. Šiemet čia susitiks net 21 kolektyvas: Vilniaus folkloro ansamblis „Varangė“, vad. Varsa Liutkutė-Zakarienė; Vilniaus r. Zujūnų sen. Buivydiškių kultūros namų folkloro ansamblis „Verdenė“, vad. Rasa Kauzonaitė; Vilniaus folkloro ansamblis „Labingis“, vad. Milda Ričkutė; Vilniaus folkloro ansamblis „Jerubė“, vad. Vilma Žukauskienė; Vilniaus jaunimo folkloro ansamblis „Mindrė“, vad. Rytis Ambrazevičius; Vilniaus folkloro ansamblis „Ūla“, vad. Janina Bukantaitė; Vilniaus folkloro grupė „Intakas“, vad. Rytis Ambrazevičius; Vilniaus mokytojų namų folkloro ansamblis „Srauna“, vad. Toma Grašytė-Jegelevičienė; Vilniaus folkloro ansamblis „Rasoda“, vad. Rasa Gelčienė; Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovės folkloro ansamblis „Vilnelė“, vad. Laima Purlienė; Vilniaus folkloro ansamblis „Virvytė“, vad. Loreta Sungailienė; Vilniaus mokytojų namų folkloro ansamblis „Krivūlė“, vad. Jurga Racevičiūtė; Vilniaus mokytojų namų Žemaičių folkloro ansamblis „Tyklė“, vad. Vitalija Brazaitienė; Vilniaus universiteto folkloro ansamblis „Ratilio“, vad. Milda Ričkutė, Kristina Aponavičiūtė; Vilniaus kultūros centro folkloro ansamblis „Jorė“, vad. Rūta Aleksiūnienė; Vilniaus m. Trakų Vokės dvaro sodybos folkloro ansamblis „Vija“, vad. Vaidas Lengvinas; Vilniaus folkloro ansamblis „Kadagys“, vad. Rasa Gelčienė; Vilniaus m. Grigiškių „Šviesos“ gimnazijos folkloro ansamblis „Spalgena“, vad. Dalia Mockevičienė; Vilniaus folkloro ansamblis „Laukis“, vad. Lijana Šarkaitė-Viluma; Vilniaus folkloro ansamblis „Visi“, vad. Evaldas Vyčinas; Vilkpėdės bendruomenės socialinių paslaugų centro folkloro ansamblis „Versmė“, vad. Dalia ir Darius Mockevičiai. Vakaro vedėjas – etnomuzikologas, pedagogas, folkloro atlikėjas, grupės „Ratilai“ muzikantas, folkloro ansamblio „Versmė“ vadovas Darius Mockevičius. Ansambliai „Pasidainavimų vakarui“ paruošė po mieliausią kūrinį iš savo kolektyvo repertuaro ar per visą festivalio gyvavimo laikotarpį skambiausiai aidėjusią dainą. Visos jos sugulė į specialiai šiam renginiui parengtą DAINYNĖLĮ. Kviečiame jį atsisiųsti ir, bendrystės jausmo nešamiems, kartu su folkloro kolektyvais kurti tradicinių dainų vakarą drauge.