Ketvirtadienį „Pasidainavimų vakaru“ prasidėjęs ir iki sekmadienio truksiantis 50-asis tarptautinis folkloro festivalis „Skamba skamba kankliai“, savaitgalį Vilniui dovanos turiningą ir stebinančią svečių iš keturių šalių – Ukrainos, Vengrijos, Sakartvelo, Latvijos – programą įvairiose sostinės erdvėse.
Praėjusiais metais į programą įtraukęs Ukrainos palaikymo koncertą, šiemet festivalis toliau gręžiasi į šios Lietuvai seseriškos tautos folklorą, kurio atgarsiai driekiasi nuo sostinės Kyjivo iki pat Karpatų kalnų.
Siekį šiuo įtemptu laiku išsaugoti ukrainiečių tradicinę kultūrą ir parodyti jos grožį savo veikla demonstruoja penkių merginų folkloro ansamblis „Vilce“ (Ukraina). Jo narės gyvą tradiciją perima iš senųjų atlikėjų, mokosi iš ekspedicijų į kaimus įrašų ir pačios juos fiksuoja. Tam, kad maksimaliai priartėtų prie autentiško skambesio, dainininkės atlieka tradicines dainas be interpretacijų. Lietuvos publika išgirs apeigines vestuvių dainas. Tokį pasirinkimą lemia kolektyvo sudėtis, nes etnokultūroje būtent moteriški balsai apgiedodavo daugelį sakralių gyvenimo momentų.Net keleto etninių grupių muzikinį paveldą savo koncertų metu atskleis svečiai iš Vengrijos „Korinda Band“. Jų repertuare persipina rytinėje vengrakalbių teritorijos dalyje gyvenančių Rumunijos vengrų, sėkelių, čangų folkloras. Būtent Moldovos čangų tarmė ir tradicijos reprezentuoja, ko gero, seniausią vengrų tautos kultūros sluoksnį, kurį scenoje perteikia jaunų žmonių šešetas.
Šalia visiems pažįstamų smuikų ar įprastų fleitų, „Korinda“ groja regionui būdingais instrumentais. Vienas tokių – kobza, į liutnią panašus styginis, lietuviams geriau žinomo ukrainiečių liaudies muzikos instrumento – bandūros – pirmtakas. Jam akompanuojama huculų (Ukrainos Karpatų kalniečių etninės grupės) instrumentu telenka – atvira fleita be skylučių.
Iš piečiausio jubiliejinių „Skamba skamba kanklių“ taško savo prigimtinį folklorą pristatyti atvyksta dar vienas jaunatviškas ansamblis „Amer-Imeri“ (Sakartvelas). Prieš festivalio lankytojų akis pinsis autentiškos liaudies dainos, tradiciniai žaidimai, greitakalbės, tautosakos ir istorijos elementai, tad stebėsiantieji kolektyvo pasirodymą išsyk gaus margaspalvę kartvelų tautos kūrybos puokštę.
Suteikti šią patirtį žiūrovams leidžia sinkretiškas „Amer-Imeri“ požiūris į folklorą. Etnomuzikologo ir kalbininkės poros prieš trisdešimt metų įkurtoje vaikų folkloro ir etnografijos studijos nariai su vadovais dažnai vyksta į ekspedicijas įvairiose Sakartvelo vietovėse ir mokosi dainų, šokių, ratelių bei instrumentinių kūrinių tiesiogiai iš tradicijų puoselėtojų. Pažinę šalies kultūrą, istoriją, mitologiją, jaunuoliai programą atlieka laisvai, taip, kaip senovėje kaime jų bendraamžiai – o tai prikausto ir kartvelų kalbos nesuprantančių žiūrovų dėmesį.
Kalbos barjero visiškai neliks šėlstant Latvijos universiteto tradicinių šokių grupei „Dandari“. Ilgiausiai – 40 metų – tarpšiųmečių užsienio dalyvių gyvuojantis kolektyvas suks ratelius pritariant smuikui, mandolinai, bajanui, mažam būgnui, vadinamam bubinu ir tautiniam instrumentui – neįprastam diatoniniui akordeonui, pavadinimu „ieviņas“.
2023-uosius UNESCO pažymėjo Livonijos paveldo metais, todėl „Dandari“ taip pat parodys keletą lyvių šokių.
Progų sutikti autentiškojo folkloro tradicijų tęsėjus iš svečių šalių festivalyje šeštadienį ir sekmadienį laukia penkios. Abu vakarus į Bernardinų sodą kvies didieji koncertai – užsienio atlikėjams pasirodyti skirtas „Svetukai mano, rygailio!“ ir baigiamasis viso festivalio renginys „Kur aisiu aisiu“, neapsieinantis be pačių įstabiausių svetelių paruoštų kūrinių.
Kamerinė atmosfera ir išskirtinė Šv. Kotrynos bažnyčios akustika padės mėgautis „Nakties muzika“, o koncerte „Apėja sauliūte aplinkui zarių“ kiek ankstyvesniu laiku siūloma pasiklausyti ne tik archajiško baltų folkloro, bet ir minėtų ukrainiečių apeiginių dainų.
Norintys patyrinėti kitų kraštų melodijas ir tradicijas, papročių kitoniškumą, tautinio kostiumo subtilybes neformalioje aplinkoje, raginami burtis į „Beigelių krautuvėlę“, kur bus bendraujama renginyje „Tradicijų akiračiai: pažinti, suprasti“.
Nuo 1973 m. vykstantis tarptautinis folkloro festivalis „Skamba skamba kankliai“ – vienas iš nedaugelio Europoje vykstančių autentiškos etninės muzikos festivalių. Šis etninės kultūros renginys kasmet suburia gausią, stiprių saitų surištą bendruomenę ir yra reikšminga kultūrinio pažinimo bei saviraiškos erdvė. 2018 m. festivalis pripažintas unikaliu kultūros reiškiniu ir įtrauktas į Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą